Naujienos Projektas Dokumentai Veiklos Susiję puslapiai Galerija Transliacija Filmas Lietuvos baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė
nbsp;

Planuojamos spręsti problemos

 1. lgalaikės baltųjų gandrų apsaugos strategijos nebuvimas.
Lietuvoje gyvena didelė dalis Europinės baltųjų gandrų populiacijos, tačiau iki šiol nėra parengtas jos apsaugos veiksmų planas, kuriame būtų numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija, aprašytos rūšies apsaugos priemonės, jų įgyvendinimas priskirtas konkrečioms valstybinėms institucijoms ir teisiškai reglamentuotas kaip privalomas. Toks planas yra būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir veiksmingą šios rūšies apsaugą. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad šio projekto metu inicijuotos ir sukurtos apsaugos priemonės būtų tęsiamos ir palaikomos projektui pasibaigus.

Dėl didelės populiacijos baltiesiems gandrams nėra įsteigtos nei vienos PAST, todėl jų apsaugos priemonės nėra įtrauktos nei į jokį teritorijų tvarkymo planą.

Rūšies apsaugos plano sukūrimas. Tai pagrindinė priemonė kuri užtikrintų, kad palanki apsaugos būklė būtų užtikrinama įgyvendinant tinkamas apsaugos priemones.

2. Mitybinės bazės nykimas.
Baltieji gandrai ypatingai jautrūs maitinimosi sąlygų pasikeitimams. Esant sausiems metams, kuomet mažai maisto, baltieji gandrai susilaukia žymiai mažiau jauniklių.

Panašiai veiki ir pokyčiai ūkininkavimo praktikoje (ypatingai ūkininkavimo intensyvėjimas), blogina maitinimosi sąlygas, kas neigiamai veikia baltųjų gandrų populiaciją. Akivaizdžius pavyzdžius galima stebėti daugelyje vakarų Europos šalių su perdėm intensyviu žemės ūkiu, lėmusiu negrįžtamus pokyčius kraštovaizdyje. Tai sąlygojo spartų baltųjų gandrų mažėjimą ar net išnykimą.

Intensyvus cheminių preparatų naudojimas žemės ūkyje yra ne tik individų žūties priežastis dėl apsinuodijimo bei maitinimosi bazės nykimą, bet kartu įtakoja veisimosi sėkmę bei genetines anomalijas.

3. Probleminiai gandralizdžiai.
Gandralizdis yra didelis, sunkus ir ilgalaikis statinys, kuris kasmet yra papildomas nauja lizdine medžiaga ir kasmet padidėja. Pagal gandralizdžio dydį galima apytiksliai spręsti apie tai, kiek laiko gandrai jame perėjo. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties. Didžiausių, metais iš metų padidinamų, lizdų aukštis gali viršyti 2 m, o jų svoris siekti iki 1,5 tonos. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris dar labiau padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžio laja, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas, arba nugriūna kaminas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti. Jeigu taip atsitinka vasarą – žūna visa vada. Lizdai kartais išvirsta ir dėl vėtrų.
Remiantis 1994 gandrų apskaitos Lietuvoje duomenimis, gandralizdžiai buvo sukrauti:

  • medžiuose (52%),
  • ant stulpų (elektros, telegrafo, kt.) (20%),
  • ant vandentiekio bokštų (15%)
  • ant įvairių pastatų (12%).

Įvairiose vietose sukrautiems lizdams gresia įvairūs pavojai.

1 problema. Gandrai nuo seno peri ant pastatų ir pastatų savininkai tuo paprastai džiaugiasi. Tačiau ant pastatų stogų sukrauti gandralizdžiai dažnai tampa stogo dangos ir stogo konstrukcijos pažeidimų priežastimi. Ant stogų perintys paukščiai gali suardyti čerpes ar kitą stogo dangą, užkimšti lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius, bei kitaip pažeisti stogus. Po lizdu besikaupianti drėgmė gali paspartinti medinių stogo konstrukcijų irimą. Tokius lizdus pastatų savininkai yra linkę nuo stogo pašalinti.
Sprendimas. Kad tam užbėgti už akių, ant pastato kraigo sukrautus lizdus tikslinga pakelti virš stogo ant specialios platformos.

2 problema. Daugiausiai problemų egzistuoja su ant elektros oro linijų atramų sukrautais lizdais (nuoroda į "Informacija apie ant elektros oro linijų atramų esančius gandrų lizdus"). Nors būtent ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų dėka pastaraisiais metais padidėjo Lietuvos perinčių gandrų populiacija, taip sukrautiems lizdams gresia daugiausiai pavojų:

  • kadangi ant elektros oro linijų atramų lizdai kraunami tiesiai ant elektros laidų, šių lizdų pagrindas yra nestabilus ir jie labai greitai pradeda svirti ir nukrenta žemėn, dažnai nutraukdami ir elektros laidus.
  • ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai neretai užsidega dėl trumpo elektros jungimo – tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas, bet ir jame esantys jaunikliai.
  • tačiau didžiausia problema, susijusi su ant elektros oro linijų atramų sukrautais gandrų lizdais yra ta, kad lizdų buvimas ant atramų prieštarauja saugios elektros oro linijų eksploatacijos taisyklėms, pagal kurias bet kokie pašaliniai daiktai turi būti šalinami nuo atramų.
  • elektros bendrovės patiria nuostolių dėl elektros nutekėjimo, dėl lizdų svorio bei dėl paukščių išmatų sukeltos korozijos nutrūkstančių elektros laidų.

Sprendimas. Efektyviausias būdas spręsti šias problemas yra:

  • gandrų lizdų perkėlimas ant specialiai virš elektros oro linijų atramų pritvirtinamų lizdinių platformų,
  • elektros oro linijų atramų su lizdais "apėjimas" aplinkui, pastatant papildomą atramą(-as),
  • specialaus stulpo su lizdine platforma pastatymas netoliese atramos su nukeliamu lizdu.
  • Problema. Be to, tiek besimokantys skraidyti jaunikliai, tiek suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, neretai mirtinai nutrenkiami elektros, kai atsitrenkia į elektros laidus. Tai ypač dažnai nutinka esant vėjuotam orui. Dėl šių priežasčių ant elektros oro linijų atramų sukrautus baltųjų gandrų lizdus tikslinga iškelti ant specialių platformų arba perkelti toliau nuo elektros linijų.

Kodėl atsirado ši problema? Dėl bet kokių priežasčių sunaikintas gandralizdis daro neigiamą poveikį rūšies populiacijai, nes pastaraisiais metais drastiškai sumažėjus gandrams tinkamų perėti senų medžių, paukščiai priversti krautis lizdus mažiau tinkamose vietose. Atkaklios gandrų kovos dėl daugelio lizdų taip pat rodo esant gandralizdžių stygių. 

Ar sprendimas realus? Iki 2006 metų virš 500 gandrų lizdų AB VST ir AB "Rytų skirstomieji tinklai" pastangomis buvo pakelti virš elektros oro linijų atramų ant specialių platformų arba buvo pritaikytas kitas techninis sprendimas leidžiantis tiek išsaugoti gandralizdį, tiek apsaugoti elektros oro linijas nuo neigiamo gandralizdžių poveikio. 

4. Visuomenės informavimo trūkumas apie kylančias grėsmes.
Baltasis gandras yra vienas iš žinomiausių ir mėgstamiausių paukščių Lietuvoje. Tai nacionalinis mūsų šalies paukštis. Nepaisant to, visuomenė yra nepakankamai informuota/nežino apie šios rūšies biologiją, apsaugos poreikius ir apsaugos priemonių svarbą tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu. Kadangi šis paukštis beveik išimtinai veisiasi žmogaus kaiminystėje, žemės ūkio kraštovaizdyje, todėl visuomenės parama ir dalyvavimas įgyvendinant apsaugos priemones yra gyvybiškai svarbus siekiant įgyvendinti ilgalaikę rūšies apsaugą.
Projekto metu numatyta visa eilė priemonių, skirtų informuoti visuomenę apie baltųjų gandrų apsaugos problemas (informacija žiniasklaidoje, interneto svetainė, filmas, knyga, brošiūra, tiesioginė transliacija internete, visuomenei prieinama gandralizdžių GIS duomenų bazė).