Naujienos Projektas Dokumentai Veiklos Susiję puslapiai Galerija Transliacija Filmas Lietuvos baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė
nbsp;
Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės, arba gandrų parskridimo diena. Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai, ant sparnų, uodegos ar pasparnėje, parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai „ledspiromis“ vadinamos. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.

Savo 2015/11/03 laiške Europos Komisija patvirtino, kad palankiai vertina projekto galutinę ataskaitą. Nors šiuo metu dar vyksta ataskaitos derinimas ir dar turime atsakyti į keletą klausimų, EK patarė paviešinti projekto techninės ataskaitos santrauką projekto interneto svetainėje, tam, kad būtų pastiprinta techninės informacijos apie įgyvendintą projektą sklaida.


 
Telemetrija, kaip vienas progresyviausių paukščių tyrimų metodų, pasaulyje pradėta naudoti jau prieš du dešimtmečius ir per šį laikotarpį suteikė neįkainojamų žinių apie šimtus paukščių rūšių. Lietuvoje šis tyrimų metodas taip pat pradedamas naudoti, o nuo šios vasaros taikomas ir baltųjų gandrų studijoms, kurias inicijavo Mindaugas Dagys (Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija) ir Ramūnas Žydelis (DHI, Danija).
 
Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.
 
Lietuvių tautosakoje posakis „Seimą nešti“ reiškė „tartis susirinkime, posėdžiaujant“; tas pat – „seimauti“. Taip iš seno buvo vartojama „seimų“ sąvoka, apibūdinanti gandrų sankaupas prieš jiems išskrendant. Jau neužilgo Rugpjūčio 24 – oji - Šv. Baltramiejaus diena. Dar paskutinė mėnesio savaitė lieka vėliau išsiperėjusiems ar Lietuvą palikti neskubantiems gandrams, Tačiau rugsėjo pradžioje daugumoje pasilieka tik sužaloti, tolimam skrydžiui nepasirengę ar ligoti baltieji gandrai, kurie be žmonių pagalbos, nesulauks pavasario. Atėjus rudeniui Lietuvos ornitologų draugia (LOD) sulaukia gausybę skambučių ir prašymų pasirūpinti neišskridusiais gandrais.
 
Kaip žinia, dauguma baltųjų gandrų paskutines savaites Lietuvoje. Įprastai, rugpjūčio 24 , per liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną, gausūs jų būriai pakyla paskutiniam skrydžiui virš mūsų šalies laukų, ilgai suka ratus ir palieka mūsų kraštą iki sekančių metų pavasario. Tik ar visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir besiruošiantys ilgai kelionei paukščiai pakils tokiam skrydžiui?
 
Kelerius metus neįprastai augusi baltųjų gandrų populiacija gali stabilizuotis. Sprendžiant pagal kasmetinius stebėjimus Žuvinto biosferos rezervate, šįmet perėjo ne tik mažiau nacionalinio paukščio porų, nei pernai. Sėkmingai užaugo dargi mažiau, nei pusė pernykščio jauniklių kiekio, skelbiama rezervato pranešime. 

 
Rugpjūčio pradžia - tai ne tik vasaros brandos metas, tačiau ir laikas kuomet jau pradedame jausti pirmuosius rudens žingsnius mūsų gamtoje. Šis vasaros etapas taip pat įspėja daugelį paukščių, jog jau laikas rimčiau pasiruošti kelionei į žiemojimo vietas. Ypač tuos, kurie mūsų šalį paliks jau rugpjūčio mėnesį ir sugrįš tik kitą pavasarį. Jų tarpe yra ir baltieji gandrai, kurių didžioji dalis atsisveikins su Lietuva jau rugpjūčio paskutinę savaitę. Prie jų „prisijungs" žalvarniai, raudongalvės sniegenos, lakštingalos, kai kurios nendrinukių rūšys, čiurliai ir dar daug kitų sparnuočių. Daug anksti išskrendančių paukščių, tarp kurių yra ir baltieji gandrai, kregždės leisis į itin sudėtingą, bei didelės ištvermės reikalaujančią kelionę - per jūras, dykumas, tropinius miškus iki pat pietinės Afrikos. Kiti gi žiemai apsistos apie ekvatorių ar net šiauriau jo.

Kaulydamas maisto gandras žmones kelia 5 val. ryto. Yra daug gyvūnų, kurie sėkmingai sugeba išprašyti iš žmonių maisto. Tačiau turbūt niekam į galvą neateitų mintis, kad tai gali daryti ir gandras. Jau dvi savaitės punktualiai 5 val. ryto vienas gandras atskrenda į Pakarpatės vaivadijoje, Lenkijoje, esantį Gorlyčino kaimą ir snapu kalena į lango staktą, prašydamas maisto, rašo TVN24.

 

Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų ornitologų tarpe, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Kadangi tai išties neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis (bent jau užfiksuotas), po ilgų diskusijų buvo nutarta jį plačiau aprašyti. Kas žino, gal ir daugiau panašaus elgesio atvejų lieka nedokumentuoti.

 
Gamtai neabejingas Klibių kaimo gyventojas Remigijus Buožius į redakciją kreipėsi nusivylęs tiek „Lesto“ darbuotojais, tiek ornitologais: dar žiemą elektrikų sunaikintas gandralizdis taip ir nebuvo atstatytas, o sugrįžę gandrai naujų namų ieško ant privačių namų kaminų.
 
 
 

Latvijos ornitologų draugija (www.dabasdati.lv)  padedant Latvijos gamtos fondui ir Estijos kolegų (panaudotas jų serveris) bei įvairių rėmėjų pagalba (centrinės Latvijos miškuose) juodojo gandro lizde įrengė tiesioginės transliacijos kamerą. Kamera įrengta kovo 31 d. kai abu paukščiai jau buvo lizde (patinas pasirodė kovo 30 d. o patelė parskrido jau sekančios dienos vidurdienį). Kameros įrengimas stengiantis paukščių netrikdyti truko 4 valandas. Šis lizdas buvo rastas 2013 metais, 2014 metais stebėti du juodojo gandro (Ciconia nigra) jaunikliai. Remiantis lizdo išmatavimais lizdas sukrautas 2011 metais.

Prie Utenos būrys gandrų šildosi saulėje, ir nė neplanuoja sukti lizdų: jiems nereikia net varlių balose ieškoti. Deja, tokie gandrai ir kūdikių Lietuvos šeimoms neatneš, mat sparnai pakirpti. Sužalotus ir nebepaskrendančius gandrus jau dešimtmetį globoja Utenos gyvūnų mylėtojai, o atšilus orams likimo nuskriaustus bičiulius kasmet aplanko ir iš šiltųjų kraštų grįžę giminaičiai.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.

 

Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje. 
 
 
 
 
Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai nuo seno laikomi artėjančio rudens pranašai. Kaimo žmonės jau seniai pastebėjo, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, t.y. rugpjūčio 24 d. Įprastai, ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad tik šie sukauptų pakankamai jėgų. O prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda jau ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Rugpjūčio pradžioje gandrai dar sugrįžta nakvoti į savo lizdus, tačiau su laiku šis ryšys silpsta ir gandrai nakvynei renkasi laukų ar pamiškių medžius.

 

Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę, tuomet į tolimą kelią link žiemaviečių pradeda didžioji dauguma mūsų krašte perėjusių paukščių, o pasilieka tik vėlyvos poros, kurios dar rūpinasi į lizdus sugrįžtančiais jaunikliais, arba nuo būrių atsiskyrę pavieniai individai bei atskiros šeimos (matomai irgi vėlyvų vadų). Tuo tarpu didžiuliai baltųjų gandrų būriai per vieną ar kelias dienas, sklesdami šiltų orų termikuose, palieką Lietuvos padanges. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai. Ne veltui jie rugpjūčio 24, t. y. šv. Baltramiejaus dieną, pavadino gandrų išskirdimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskirsdavo būtent šia data, su ne didesne kelių dienų paklaida. Tokias paklaidas galima paaiškinti orų sąlygomis, mat gandrai visada laukdavo palankių sąlygų, kuomet susiformuoja šilto oro srovės, „pakeliančios“ gandrus aukštai į dangų ir leidžiančios sklendžiant pajudėti pietų link.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.
 
 
 
Dauguma Gyvojo pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Kviečiame jus, dalyvauti gyvojo pavasario paukščių stebėjimuose. Šiais metais pirmieji baltieji gandrai Lietuvoje buvo pastebėti kovo 7 ir 8 dienomis. Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo šių dienų.
 

 
 
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru (GTC) ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – sėkmingai užbaigė ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotą projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531). Remiantis projekto įgyvendintų veiklų rezultatais, buvo parengtas baltojo gandro apsaugos planas. Jame taip pat apžvelgta rūšies apsaugos būklė, ją reglamentuojanti teisinė bazė, rūšiai kylančios grėsmės, taip pat pasiūlytos baltųjų gandrų populiacijos Lietuvoje apsaugos priemonės. Baltojo gandro rūšies apsaugos planą aplinkos ministras patvirtino savo š.m. liepos 3  d. įsakymu Nr. D1-497.
 

 
Š.m. birželio 26 d. LOD stebimame lizde žalios spalvos plastikiniais žiedais  buvo sužieduoti keturi gandriukai. Dabar juos bus nesunku individualiai atskirti ir visi turės galimybę sekti  kiekvieno jų gyvenimą. Per pastaruosius du metus Lietuvoje sužieduota  apie 200 gandrų. Šie gandrai išskirtinai žieduoti plastikiniais žiedais.
 
 
 
Pasibaigus Lietuvos ornitologų draugijos kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – įgyvendintam ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotm projektui „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531), buvo parengta populiari ataskaita visuomenei (angl. "Layman's Report"). Joje trumpai aprašyta problematika, kurią sprendė projektas, taip pat įgyvendintos veiklos ir pasiekti rezultatai.
 

 
Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – sėkmingai užbaigė ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotą projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531). Visa, projekto metu sukaupta ir ankstesnių metų tyrimų apibendrinta informacija apie Lietuvoje perinčius baltuosius gandrus pateikta išleistoje knygoje „Baltasis gandras Lietuvoje. Lizdų atlasas“. Gausiai iliustruotame leidinyje, be bendros informacijos apie rūšies biologiją ir ekologiją, perėjimo sėkmingumo statistiką,  projekto metu įgyvendintas lizdų apsaugos priemones bei perinčios populiacijos paplitimo Lietuvoje ypatumus, pateikti išsamūs duomenys apie atskirose šalies savivaldybėse perinčių paukščių gausumą, teritorinį pasiskirstymą jose, atskirai pateikiant statistinius duomenis apie gandralizdžių sukrovimo vietą, atstumus tarp lizdų ir pan.
 

Vasarai įsibėgėjant, sparčiu tempu verda gyvenimas ir baltųjų gandrų lizduose - jau pirmomis birželio dienomis ėmė ristis gandrų jaunikliai. Nors pavasaris buvo palyginti vėlyvas, įprastu laiku atskridę gandrai, panašu, kad ir perėti pradėjo įprastais terminais. Šiuo metu, kaip ir kasmet, tėvams prasideda didžiųjų šeimyninių rūpesčių metas. Stebint iš šalies, veiksmas lizduose tampa įdomesnis, dinamiškesnis – gandrai jau „nuobodžiai“ nebetupi ant kaušinių, o maitina jauniklius ar stovėdami sudaro šešėlį, kad jaunikliai išvengtų saulės sukeliamos vasariškos kaitros. Kas neturi prie namų perinčių baltųjų gandrų, turi puikią galimybę jų „šeimyninį“ gyvenimą tiesiogiai stebėti specialių transliacijų dėka.

 Šiuo metu gandrų lizde, kuriame specialios įrangos pagalba kiekvienas gali tiesiogiai stebėti paukščių “šeimyninį“ gyvenimą, pastebėti penki išsiritę jaunikliai. Gandrų šeimynai šie metai turtingesni nei pernai. 2012 ir 2011 m. gandrai išaugino tik po keletą jauniklių. Kviečiame visus individualiai stebėti gandrų šeimyninį gyvenimą, kuris transliuojamas šioje svetainėje.

 

Į Lietuvą perėti grįžta gandrai

Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės, arba gandrų parskridimo diena. Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai, ant sparnų, uodegos ar pasparnėje, parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai „ledspiromis“ vadinamos. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.    

Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame. Prie savo namų pamatę lizde stovintį ar laukuose braidžiojantį gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai sugrįžo!

Baltasis gandras yra laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu ir ne veltui, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale. Todėl mums tenka ir didelė atsakomybė rūpintis šios paukščių rūšies apsauga, nes daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai yra gerokai retesni, ar net nyksta. Baltasis gandras įrašytas į ES Paukščių direktyvos I priedo rūšių sąrašą, kuriame esančių rūšių apsaugai šalyse narėse turi būti steigiamos specialios paskirties saugomos teritorijos. Lietuvoje tokių teritorijų kol kas nėra įsteigta, nes pas mus tai plačiai paplitusi ir kol kas įprasta paukščių rūšis. Tačiau tiek šalies, tiek ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja nuolat stebėti baltųjų gandrų populiacijos būklę, saugoti ne tik šiuos paukščius, bet ir jų lizdus. Deja, bet lizdų apsaugos problema šiuo metu mūsų šalyje yra bene aktualiausia baltųjų gandrų apsaugos problema, galinti turėti neigiamos įtakos ilgalaikiams gandrų populiacijos pokyčiams.

Lietuvos ornitologų draugija nuolat gauna informacijos apie tai, kad artėjant pavasariui elektros linijas prižiūrintys specialistai ant stulpų sukrautus gandralizdžius tiesiog numeta, taip pažeisdami saugomų rūšių apsaugos įstatymą. Suprantame, kad elektros tiekimą gyventojams užtikrinančios organizacijos stengiasi pašalinti tai trukdančias priežastis. Tačiau gandralizdis yra saugomas objektas ir lizdų, kuriuose jau perėjo gandrai, nuvertimas yra lizdo sunaikinimas, kuris užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Kviečiame visus, kurie pastebės naikinamų gandralizdžių atvejus, apie tai informuoti regioninius aplinkos apsaugos agentūros padalinius, arba kreiptis bendruoju pagalbos telefonu. Visi gandralizdžiai turi būti perkeliami ant specialių metalinių platformų, kurias gali įrengti tik elektros perdavimo linijų priežiūrą vykdančios organizacijos. Pagal galiojančias elektros linijų eksploatacijos taisykles, jokia kita institucija to padaryti negali.

Paukščiai, o juo labiau gandrai, yra puikūs biologinės įvairovės bei ekologiškai darnios aplinkos indikatoriai, todėl šių paukščių kaimynyste turėtų džiaugtis kiekvienas lietuvis. Turimais duomenimis šiuo metu Lietuvos baltųjų gandrų populiacija siekia 19000-20000 perinčių porų. Ir tai parodo, jog mus supančioje aplinkoje dar išlaikoma žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyra.

2013-2017 metais visoje Europoje yra atnaujinamas Europos perinčių paukščių atlasas. Lietuvos ornitologai taip pat dalyvauja šiame projekte – savanoriai ornitologai ir paukščių stebėtojai visoje šalyje renka duomenis apie perinčius paukščius. Ir nors baltųjų gandrų situacija mūsų šalyje yra gana gerai ištirta, yra įdomu, kokie gandrų paplitimo bei perėjimo pokyčiai bus konstatuoti atnaujintame atlase.

Daugelyje Europos valstybių baltieji gandrai taip pat buvo įprastas paukštis, tačiau daugiau kaip prieš 30 metų jų populiacijos drastiškai sumažėjo. Kai kuriose šalyse šis paukštis visai išnyko ir šiuo metu jose įgyvendinamos rūšies sugrąžinimo programos. Ypač daug pastangų baltųjų gandrų populiacijų atstatymo programoms deda Vokietija, Olandija, Šveicarija, Danija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys.

Baltasis gandras. Renato Jakaičio nuotrauka

Ar žinojote?

  • Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga - net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia tam, kad pavasarį grįžtų į gimtuosius namus, ar rudenį pasiektų žiemavietes.
  • Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą.
  • Sugrįžęs atnaujina lizdą – neša šakeles, žabarus, velėną, sausą žolę ir kitas statybines medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
  • Vasarą gandro racione net 80 proc. sudaro žiogai!
  • Baltasis gandras gali išgyventi daugiau nei 30 metų.
  • Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.

Prieš parskrendant baltiesiems gandrams, verta pamatyti filmą "Gandrai visada grįžta namo". Šis filmas buvo nominuotas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą. 

 

Jeigu jau stebėjote baltąjį gandrą, prašome pasidalinti savo stebėjimais www.springalive.net svetainėje. Šioje svetainėje pamatysite kurias šalis jau pasiekė pirmieji gandrai!