Naujienos Projektas Dokumentai Veiklos Susiję puslapiai Galerija Transliacija Filmas Lietuvos baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė
nbsp;

Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai, o jo sugrįžimas iš tolimosios Afrikos tokia didelė šventė, kad "net paukščiai tądien lizdų nesuka".
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.

 
LESTO pabaigė 2009 m. prasidėjusį ir drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu bei partneriais įgyvendinamą projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ – šiemet į Lietuvą parskrendančius gandrus pasitiks 1520 naujų lizdų platformų, kurias per 2012 m. virš elektros oro linijų atramų iškėlė elektros skirstymo bendrovė AB LESTO. Siekiant, kad paukščiai lizdus krautų natūraliose buveinėse, kurios nekelia jiems grėsmės, LESTO gandralizdžių kėlimo darbus tęs planinių remontų metu arba kai bus realus pavojus elektros tiekimo nutraukimui.
 

 
Nors laukus dar dengia sniegas ir žiema nesitraukia, bet jau neužilgo į gimtuosius lizdus po tolimos kelionės parskris gandrai. Dabar pats metas pradėti ruoštis juos pasitikti, pasirūpinti lizdais – žiemos vėjų apgriautus, pasvirusius sutvirtinti, per aukštus sužeminti pašalinant dalį lizdinės medžiagos bei tinkamai suformuojant lizdo viršų, apgenėti šakas aplink medžiuose sukrautus lizdus, paremti ir sutvirtinti išklibusius lizdinių platformų pagrindus, kad parskridę lizdų šeimininkai galėtų saugiai įsikurti ir džiuginti savo miela kaimynyste.
 

Žuvinto biosferos rezervate, atlikus baltųjų gandrų apskaitą paaiškėjo, jog lizdus palieka didžiausias per visą rezervato gandrų lizdų stebėjimo istoriją gandriukų skaičius.

 
Šią vasarą iš daugelio Lietuvos regionų sulaukėme pranešimų apie neperinčius ir lizdais nesidominčius baltuosius gandrus. Jų pulkai ramiai vasarojo laukuose, braidė po pievas, lydėjo dirbančią žemės ūkio techniką. Žmonės klausė: kas atsitiko šiems gandrams, kodėl jie neprisijungia prie kitų, užimtų vasaros rūpesčiais?
 

Šiuo metu mūsų šalyje peri 18 tūkst. baltųjų gandrų porų. Priskaičiavus neperinčius, gandrų yra apie 40 tūkstančių. 2005 metais Lietuvoje šių paukščių buvo apie 26 tūkstančius.

Lietuvos ornitologų draugija kviečia dalyvauti fotokonkurse „Gandrų sezonas“, kurį organizuoja įgyvendinamo ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekto „Baltojo gandro (Ciconia Ciconia) apsauga Lietuvoje“ (Nr. LIFE 07 NAT/LT/000531) partneris - AB LESTO. Pasak LESTO Socialinės atsakomybės projektų vadovės, baltasis gandras yra laikomas ekologiškos –  veikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio – veiklos ženklu. Tad belieka tik atokiau pavažiuoti už miesto, ir gandras neabejotinai pateks į jūsų fotoobjektyvą.

 

„Naisių vasara 2012“ festivalis liepos 14 -15 dienomis vėl sukvietė daugybę Lietuvos šeimų. Kaip ir pernai, festivalyje dalyvavo Lietuvos ornitologų draugija, kuri šalia pagrindinio tako įkurtame „Ornitologiniame kiemelyje“ pristatė savo veiklą, tame tarpe ir Baltųjų gandrų apsaugos projektą.

Š.m. birželio 28 d. LOD stebimame lizde spalvotais žiedais buvo sužieduoti du gandriukai. Dabar juos bus nesunku individualiai atskirti ir visi turės galimybę sekti kiekvieno jų gyvenimą.

Š.m. birželio 8 d. gandrų lizde, kuriame specialios įrangos pagalba tiesiogiai stebimas paukščių “šeimyninis“ gyvenimas, užregistruoti du išsiritę jaunikliai. Tai labai džiugina, kadangi š.m. balandžio 21 d. kovos su gandru-atėjūnu metu iš lizdo paslaptingai dingo du sudėti kiaušiniai. Tačiau lizdo šeimininkai jo neapleido ir patelė padėjo dar du kiaušinius, iš kurių ką tik sėkmingai išsirito jaunikliai.

Š.m. gegužės 12 d. vykusios pavasario šventės „LIFE globoja mūsų saugomus gyvūnus“ proga vaikai buvo kviečiami dalyvauti piešinių konkurse „Mes globojame gandrus, erelius, vėžlius“. Renginio organizatoriai sulaukė daugybės gandrų, erelių ir vėžlių piešinių, atkeliavusių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Atrinkti gražiausieji piešiniai buvo eksponuojami renginio metu, iš kurių išrinkti ir paskelbti laimėtojais 16 gandrų, 8 erelių ir 13 vėžlių piešinių.

 
Gegužės 12 dieną prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyko Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuotas renginys „LIFE globoja mūsų saugomus gyvūnus“. Tai gražia tradicija tapusios pavasario šventės, skirtos pasveikinti jau sugrįžusius ir savo lizduose įsikūrusius gandrus, kasmetinis renginys. Jis taip pat skirtas paminėti Europos Sąjungos aplinkos finansinio instrumento – LIFE programos, remančios gamtosauginius projektus, dvidešimties metų sukaktį. Renginyje dalyvavo ir savo vykdomus gamtosauginius projektus pristatė dar dvi gamtinės nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos gamtos fondas ir VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“.
 

 
LOD stebimame Riešės kaime esančiame baltojo gandro lizde balandžio 21 d. įvyko nemaloni drama. Atskridus svetimam gandrui, lizdo šeimininkai jį gynė nuo atėjūno. Tačiau kovos dėl lizdo metu iš lizdo buvo išmesti abu sudėti gandro kiaušiniai. Džiaugėmės, kad gandrai neapleido lizdo ir vėl pradėjo perėti.
 


Vilniaus miesto gyventojai ir jo svečiai gegužės 12 dieną, 12 - 17 val. kviečiami į pramogų ir laisvalaikio centrą „Panorama”, kur vyks gražia tradicija tapusi pavasario šventė, skirta pasveikinti jau sugrįžusius ir savo lizduose įsikūrusius gandrus. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuojamoje šventėje dalyvaus ir dvi kitos gamtinės nevyriausybinės organizacijos – VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ ir Lietuvos gamtos fondas.
 
LOD stebimame Riešės kaime esančiame baltojo gandro lizde balandžio 21 d. įvyko nemaloni drama – kovos su gandru-atėjūnu metu iš lizdo buvo išmesti abu sudėti kiaušiniai. Belieka tikėtis, kad gandrai sudės daugiau kiaušinių ir sėkmingai užaugins palikuonis.
 

Balandžio 18 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, gandrai padėjo pirmąjį kiaušinį. Balandžio 20 d. gandrai padėjo antrąjį kiaušinį. 

 

 
Balandžio 18 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, gandrai padėjo pirmąjį kiaušinį. Pernai metais gandrai pirmąjį kiaušinį padėjo penkiomis dienomis anksčiau. Šiais metais gandrai sugrįžo vėliau nei 2011 metais. Pernai pirmasis baltasis gandras Riešėje lizde stebėtas 2011 m. kovo 29 d. o šiemet balandžio 6 d.
 
 

Gandrai jau sugrįžo į lizdą Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete. Pirmasis baltasis gandras sugrįžo balandžio 6 dieną, antrasis balandžio mėnesio 7 d.   

 
Verslininko ir politiko  Ramūno Karbauskio iniciatyva Naisių kaimo (Šiaulių r.) ūkininko sodyboje esančiame gandralizdyje buvo įrengta stebėjimo kamera. Šiemet transliacija iš gandro lizdo Naisiuose vyksta jau antrąjį sezoną. Transliaciją galite stebėti Naisių vasara svetainėje. Taip pat tiesioginę transliaciją galite stebėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus internetiniame puslapyje
 

 

 

Šių metų kovo 21 d. Lietuvos ornitologų draugija kartu su projekto partneriais Europos Komisijai pateikė projekto vidurio veiklos ataskaitą. Ši ataskaita bus patalpinta projekto svetainėje, ją pilnai suderinus su Europos Komisija.

Lietuvos ornitologų draugijos „LIFE+“ finansuojamo projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje” (LIFE07NAT/LT/000531) įgyvendinimo metu sukurtas filmas apie baltąjį gandrą „Gandrai visada grįžta namo” buvo išrinktas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą. 
 
Lietuvos ornitologų draugijos „LIFE+“ finansuojamo projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje” (LIFE07NAT/LT/000531) įgyvendinimo metu sukurtas filmas apie baltąjį gandrą „Gandrai visada grįžta namo” buvo išrinktas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą.  Filmo autoriui M. Jancevičiui įteiktas garsaus režisieriaus ir operatoriaus, gyvosios gamtos dainiaus P. Abukevičiaus premija. 
 
 
 

Didelio susidomėjimo sulaukęs „Naisių vasaros festivalis 2011″ liepos 9–10d. nuaidėjo Šiaulių r. gyvenvietėje – Naisiuose. Antrus metus iš eilės trunkantis festivalis dalyvius pasitiko dar įdomesne programa ir renginiais nei pernai metais. Per dvi dienas festivalį aplankė daugiau nei penkiolika tukstančių žmonių iš visos Lietuvos. Šiame festivalyje dalyvavo ir Lietuvos ornitologų draugija. Nuotraukų galeriją rasite: TV Serialas "Naisių vasara" - festivalio nuotraukos 

Lietuvos ornitologų draugija išplatino pranešimą spaudai, dėl baltųjų gandrų šaudymo Kauno apylinkėje. Šie faktai buvo paviešinti šalies žiniasklaidoje.

Liepos 9-10 dienomis serialo „Naisių vasara“ išgarsintas Šiaulių rajone netoli Kryžių kalno įsikūręs Naisių kaimas pakvies į jau tradiciniu tampantį festivalį visai šeimai “Naisių vasara”. Šiais metais festivalis gerokai prasiplėtė, tad svečiams dovanos visą eilę įspūdingų reginių bei renginių.

 

 

Gegužės 18 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, išsirito antras gandriukas.

Gegužės 16 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, jau išsirito pirmasis gandriukas.

 
Pavasaris į mūsų kraštą neskuba ateiti, tačiau paukščiams šilumos pakanka ir jie, kaip visada, grįžta beveik laiku. Nors oficialios gandrinės buvo jau kovo 25 dieną, vilniečiai bei miesto svečiai į gandrų sugrįžtuves buvo pakviesti balandžio 9-ąją. Norėdama susirinkusius žmones supažindinti su gandrų gyvenimu, jų migracijos keliais ir apsaugos problemomis, priminti su jais susijusius papročius, tautosaką, Lietuvos ornitologų draugija Sereikiškių parke organizavo jau gražia tradicija tampančią gandrinių šventę.
 
 
 

Balandžio 13 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, gandrai jau padėjo pirmą kiaušinį.

 
Lietuvos ornitologų draugija, puoselėdama gražias senovines tradicijas, Vilniaus miesto gyventojus ir svečius kviečia į gandrinių šventę, kuri vyks balandžio 9 dieną, 15 - 18 val. Sereikiškių parke. Renginio metu žaidybine forma šventės svečiai galės iš arčiau susipažinti su Lietuvos nacionaliniu paukščiu - gandru, su kitų paukščių globa ir priežiūra, paukščių migracijos keliais, prisiminti gražius ir prasmingus mūsų senolių, patyrusių žemdirbių, tradicijas ir papročius.
 
 

Kovo 29 d. jau sulaukėme pirmojo gandro lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete.

Lietuvoje kovo 25-oji minima, kaip gandro parskridimo diena. Tačiau į mūsų kraštą parskridusieji pirmieji gandrai šiais metais buvo pastebėti jau kovo 20-ąją dieną.
Visus išsiilgusius pavasario kviečiame fenologinius paukščių stebėjimus skelbti Lietuvos ornitologų draugijos tinklalapyje www.birdlife.lt ir www.springalive.net/lt-lt

Lietuvos ornitologų draugija 2011 m. kovo 18 d. Europos komisijai išsiuntė projekto eigos ataskaitą. Visą ataskaitą su priedais galite rasti šioje svetainėje Dokumentų skyriuje.

Visą baltųjų gandrų perėjimo laikotarpį galite stebėti gandrų šeimynos gyvenimą TIESIOGIAI

2011 metų pradžioje AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB VST buvo reorganizuotos - sujungtos į vieną bendrovę AB LESTO. Naujasis projekto partneris perims visus buvusių dviejų bendrovių įsipareigojimus projekte.
Praėjusiais metais buvo reorganizuotas ir kitas projekto partneris - VU Ekologijos institutas. VU Ekologijos institutas susijungė į vieną mokslo įstaigą su Botanikos institutu bei Geografijos geologijos institutu ir tapo Gamtos tyrimų centru.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos ornitologų draugija kviečia visus pasitikti grįžtančius paukščius! Mums labai svarbu žinoti kada kasmet į mūsų kraštą sugrįžta ir baltieji gandrai.
Pasinaudoję svetaine http://www.springalive.net/lt-lt/ galėsite pranešti kada pirmą kartą pamatėte baltąjį gandrą mūsų krašte. Svetainėje rasite informaciją apie baltojo gandro migraciją visoje Europoje.
Šių metų lapkričio 19 d. įvyko projekto partnerių susitikimas. Jo metu buvo aptarti pastaruoju metu itin aktualiais tapę klausimai susiję su ant elektros oro perdavimo linijų sukrautais gandralizdžiais - jų priežiūra ateityje, atsakomybe ir kt.

Jau antrąjį sezoną keliamos platformos gandrų lizdams. Iki naujųjų metų planuojama iškelti jau per 300 platformų, skaičiuojant nuo projekto pradžios. 

 

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.
 
 
 

Įvairiose vietose sukrautiems lizdams gresia įvairūs pavojai. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris dar labiau padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžio laja, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas, arba nugriūna kaminas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti. Jeigu taip atsitinka vasarą – žūna visa vada. 

Kiekvienais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) skelbiamos Metų paukščio akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti specialistų ir visuomenės dėmesį į tas paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys bei rūpestis...
Daugiau kaip 300 vilniečių sekmadienį buvo sužieduoti ir nusifotografavo didžiausiame šalyje gandralizdyje, papuošusiame V. Kudirkos aikštę. Baltojo gandro metams paminėti skirtame renginyje iš viso apsilankė apie 1000 žmonių, o pats renginys priminė šeimų šventę – tiek lizdas, tiek V. Kudirkos paminkas buvo lipte aplipę vaikais. Rekordinio dydžio gandralizdį renginio organizatoriai – Lietuvos ornitologų draugija, Rytų skirstomieji tinklai ir „VST“ - padovanojo Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrui.
Sekmadienį, balandžio 25 dieną, Vilniaus V. Kudirkos aikštėje bus pastatytas gandralizdis, į kurį įėjęs kiekvienas galės pasijusti gandriuku ir pasižvalgyti po apylinkes iš 20 kv. m. ploto lizdo. Didžiulis gandralizdis skirtas vilniečiams pasidžiaugti prieš mėnesį į Lietuvą grįžusiais gandrais. Gandralizdžio viduje skambės tikri gandrų skleidžiami garsai, o aplink jį šurmuliuos Gandrinių šventė.
 
 
Lietuvos ornitologų draugija, vykdydama baltųjų gandrų apsaugos projektą, įrengė internetinę kamerą, leisiančią tiesiogiai stebėti visą baltųjų gandrų poros perėjimo ciklą. Internetinė transliacija turėtų būti patalpinta šiame puslapyje artimiausiu metu.
 
 
Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai, o jų sugrįžimas iš tolimosios Afrikos tokia didelė šventė, kad "net paukščiai tądien lizdų nesuka". 
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. 
 
 

Nuo 2010 m. vasario 15 d. buvo pradėtos įrenginėti dirbtinės lizdinės platformos ant pastatų. Darbai bus vykdomi iki pat sugrįžtant baltiesiems gandrams, ir tęsiami rudenį. 

2009.11.22TV laida
TV laida "Idėjų metas" irgi susirūpino baltaisiais gandrais. Čia galite peržiūrėti parengtą TV siužetą.

Visus, kurie norėtų gandrų lizdus, esančius ant pastatų stogų, pakelti ant specialių platformų, kviečiame kreiptis į Lietuvos ornitologų draugiją, el. paštu: lod@birdlife.lt ar tel.: (8 5) 213 0498.

   Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.

Artėja rugpjūčio 24-oji - šv. Baltramiejaus diena. Liaudyje ši diena tapatinama su gandrų išskridimu.

 Išleistas antrasis projekto lankstukas, kuriame galima surasti informaciją apie gandrų lizdaviečių platformas, jų įrengimą ir kitus apsaugos būdus.

 

   2009 m. gegužės 14 d. Lietuvos ornitologų draugija organizavo išvyką į Rambyno regioniniame parke, Bitėnuose esančią baltųjų gandrų koloniją.
2009 m. balandžio 4 dieną Lietuvos ornitologų draugija pakvietė vilniečius ir miesto svečius visiems kartu Vilniaus miesto Sereikiškių parke linksmai pasitikti sugrįžtančius gandrus.
Šių metų balandžio 4 d. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) visus kviečia į šventę "PAUKŠČIŲ ŠVENTĖ – GANDRINĖS". Renginys skirtas paminėti paukščių dieną, kuriai šiais metais Lietuvoje sukanka jau 85 metai! Renginyje pasveikinsime ir į Lietuvą sugrįžtančius gandrus.
Renginys prasidės teatralizuota eisena nuo Lukiškių aikštės. 10.30 val. Mokyklų jaunieji gamtininkai žygiuos pasipuošę paukščių kaukėmis, neš inkilus, piešinius.

LESTO baigė gandrų apsaugos projektą – grįžtančius paukščius pasitinka iškeltos lizdavietės

 
 
LESTO pabaigė 2009 m. prasidėjusį ir drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu bei partneriais įgyvendinamą projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ – šiemet į Lietuvą parskrendančius gandrus pasitiks 1520 naujų lizdų platformų, kurias per 2012 m. virš elektros oro linijų atramų iškėlė elektros skirstymo bendrovė AB LESTO. Siekiant, kad paukščiai lizdus krautų natūraliose buveinėse, kurios nekelia jiems grėsmės, LESTO gandralizdžių kėlimo darbus tęs planinių remontų metu arba kai bus realus pavojus elektros tiekimo nutraukimui.

2009 m. startavęs projektas „Baltojo gandro apsauga Lietuvoje“ yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (ES) finansinės priemonės aplinkosaugai „LIFE+“ – gandralizdžių perkėlimui reikalingos lėšos sudarė iš viso 5,043 mln. Lt, ES padengė 50 proc. išlaidų. Iki šio projekto pradžios skirstomųjų tinklų įmonės gandralizdžių iškėlimą vykdė tik savo lėšomis. Projekto metu iš viso iškelta 3260 saugių platformų, pakeitusių pavojingai ant elektros oro linijų sukrautus  gandrų lizdus. Apie 93 proc. LESTO įrengtų platformų yra užimamos – gandrai ant jų krauna lizdus ir peri jauniklius.

„Dėl žmonių veiklos statomos elektros linijų atramos patraukia paukščių dėmesį, jie lizdus krauna nenatūraliose pavojingose vietovėse – grėsmė kyla ne tik paukščiams, bet ir patikimo elektros energijos tiekimo užtikrinimui. Todėl parengto projekto metu iškėlėme didžiąją dalį ant elektros linijų sukrautų gandralizdžių ant specialių platformų – taip labiau apsaugomi paukščiai, pasirinkę ne natūralias lizdavietes, ir užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas gyventojams. Žinoma, elektrikai nėra ornitologai, tačiau siekiame, kad mūsų veikla darytų kuo mažesnę įtaką aplinkai, aktyviai ir drauge su ornitologais prisidedame prie aktualių aplinkosaugos iniciatyvų“, – teigia Virgilijus Žukauskas, AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius.

Iš viso su ES pagalba vykusio projekto metu buvo iškelta 3260 specialių platformų. Daugiausia – 810 –  platformų iškelta Utenos regione, 736 – Alytaus regione, 552 – Klaipėdos regione, 352 – Šiaulių regione.

Ant elektros stulpų kraunami gandralizdžiai nėra saugūs nei paukščiams, nei žmonėms. Prilietę elektros laidus gandrai neretai mirtinai traumuojami elektros srovės, patiriama nuostolių dėl elektros nutekėjimo bei laidų nutrūkimų. Todėl šio projekto tikslas – užtikrinti baltųjų gandrų apsaugą įrengiant specialias, paukščiams ir oro linijoms saugias platformas, užtikrinti gyventojų saugumą ir patikimą elektros energijos tiekimą.

„Visų siekis turėtų būti, kad gandrai lizdus krautų natūraliose vietovėse – senuose medžiuose ar kitose vietose, kur jiems nekyla grėsmė. Dėl gandrų kaimynystės patiriami elektros nutekėjimo ir paukščių ekskrementų sukeltos laidų korozijos nuostoliai, kyla grėsmė ir patiems paukščiams, o nutrūkus elektros tiekimui nukenčia gyventojai. Pasitaiko atvejų, kai nuo elektros ar žaibo iškrovos ant oro linijų atramų sukrauti gandralizdžiai suliepsnoja“, – aiškina V. Žukauskas.

Elektros skirstomųjų tinklų darbuotojai gandralizdžių perkėlimo darbus vykdo jau keletą metų. Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, kuomet gandrai būna išskridę, pavojingiausiose vietose ant elektros linijų atramų sukrauti gandrų lizdai perkeliami – ant atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai su platformomis, ant kurių paukščiai vėliau vėl krauna savo lizdus. Tokios lizdavietės saugesnės ne tik aplinkiniams, bet ir patiems paukščiams.

Gandrų lizdai kraunami tiesiai ant elektros oro linijos atramų viršūnių, dažnai išsiplečia ant laidų. Tokių lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta ant žemės, dažnai nutraukdami ir elektros laidus. LESTO iškeltos platformos užtikrina, kad ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai neužsidegs nuo trumpojo elektros jungimo, besimokantys skraidyti jaunikliai, o kartais ir suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, bus toliau nuo pavojingos elektros įtampos.

2012 m. liepos mėnesį LESTO skelbė fotokonkursą „Gandrų sezonas“, kuriame buvo galima laimėti galimybę pasižiūrėti į Žemę iš gandro skrydžio. Įamžinę gandrus natūralioje aplinkoje, konkurse varžėsi 270 dalyvių iš visos Lietuvos, atsiuntę 588 fotografijas. Daugiau informacijos apie konkursą paskelbta internetinėje svetainėje http://www.lesto.lt/lt/socialine-atsakomybe/konkursas-gandru-sezonas/1181.

Ornitologų skaičiavimais, šalyje yra daugiau nei 20 tūkst. baltųjų gandrų. Pasak ornitologų, gandralizdis yra didelis ir ilgalaikis statinys, kurį gandrai kasmet papildo nauja medžiaga. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties – pasitaiko lizdų, kurių aukštis viršija 2 metrus. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris padidėja (gali siekti iki 1,5 tonos), dėl to kartais išlūžta medžiai, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas.
 

Apie baltuosius gandrus:

Baltasis gandras yra didelis, apie 4 kg sveriantis paukštis. Lietuvoje dauguma gandrų porų peri pavieniui, tačiau neretai pasitaiko nedidelių kolonijų, kur keli lizdai sukraunami labai netoli vienas kito – netgi viename medyje. Krašte yra tik kelios glaustos kolonijos, kur nedideliame plotelyje peri po keliolika porų. Gandras laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos – aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.

Gandrai natūraliai lizdus krauna senuose medžiuose, kurių laja reta, arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui krauti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais. Telkiasi, kur pagerėja maitinimosi sąlygos – šienaujamuose, ariamuose plotuose.

Bitėnų kaime, šalia Rambyno, yra didžiausia gandrų kolonija Lietuvoje. Kasmet čia peri apie 50 gandrų porų. Bitėnuose yra pušų, kuriose gandrai susikrovė net po kelis lizdus. Šis reiškinys unikalus tuo, kad paprastai gandrai suka lizdus pavieniui, turėdami savo maitinimosi teritoriją.

Baltasis gandras yra lietuvių senųjų papročių dalis. Senoliai tikėjo, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Skrendantis gandras reiškia, kad viskas puikiai ir sparčiai seksis, o tupintis – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusioms merginoms pamatyti skrendantį gandrą reiškė, kad jos šiemet ištekės, o tupintį – kad liks savo tėvų namuose. Gandrų sugrįžimo dieną prasideda ir šiltasis metų pusmetis, o senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio.

 
Pagal Lietuvos ornitologų draugijos informaciją

 
Pranešimą paruošė:

Ernestas Naprys

AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene

Tel. 8 5 251 4516

Mob. 8 696 76469

ernestas.naprys@lesto.lt

www.lesto.lt

 
AB LESTO – Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorius, nuo  2011 m. sausio 1 d. vykdantis elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo veiklą. Šiuo metu LESTO aptarnauja daugiau kaip 1,5 mln. elektros vartotojų visoje šalies teritorijoje. 2012 m. bendrovė pripažinta vienu patraukliausių Lietuvos darbdavių – nepriklausomame „CV Market“ tyrime užėmė 4 vietą. 2013 m. LESTO pakviesta pirmininkauti Nacionaliniam socialiai atsakingų įmonių tinklui (Jungtinių tautų pasaulinio susitarimo (angl. „Global Compact“) Lietuvoje tinklui).