Naujienos Projektas Dokumentai Veiklos Susiję puslapiai Galerija Transliacija Filmas Lietuvos baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė
nbsp;

Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai, o jo sugrįžimas iš tolimosios Afrikos tokia didelė šventė, kad "net paukščiai tądien lizdų nesuka".
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.

 
LESTO pabaigė 2009 m. prasidėjusį ir drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu bei partneriais įgyvendinamą projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ – šiemet į Lietuvą parskrendančius gandrus pasitiks 1520 naujų lizdų platformų, kurias per 2012 m. virš elektros oro linijų atramų iškėlė elektros skirstymo bendrovė AB LESTO. Siekiant, kad paukščiai lizdus krautų natūraliose buveinėse, kurios nekelia jiems grėsmės, LESTO gandralizdžių kėlimo darbus tęs planinių remontų metu arba kai bus realus pavojus elektros tiekimo nutraukimui.
 

 
Nors laukus dar dengia sniegas ir žiema nesitraukia, bet jau neužilgo į gimtuosius lizdus po tolimos kelionės parskris gandrai. Dabar pats metas pradėti ruoštis juos pasitikti, pasirūpinti lizdais – žiemos vėjų apgriautus, pasvirusius sutvirtinti, per aukštus sužeminti pašalinant dalį lizdinės medžiagos bei tinkamai suformuojant lizdo viršų, apgenėti šakas aplink medžiuose sukrautus lizdus, paremti ir sutvirtinti išklibusius lizdinių platformų pagrindus, kad parskridę lizdų šeimininkai galėtų saugiai įsikurti ir džiuginti savo miela kaimynyste.
 

Žuvinto biosferos rezervate, atlikus baltųjų gandrų apskaitą paaiškėjo, jog lizdus palieka didžiausias per visą rezervato gandrų lizdų stebėjimo istoriją gandriukų skaičius.

 
Šią vasarą iš daugelio Lietuvos regionų sulaukėme pranešimų apie neperinčius ir lizdais nesidominčius baltuosius gandrus. Jų pulkai ramiai vasarojo laukuose, braidė po pievas, lydėjo dirbančią žemės ūkio techniką. Žmonės klausė: kas atsitiko šiems gandrams, kodėl jie neprisijungia prie kitų, užimtų vasaros rūpesčiais?
 

Šiuo metu mūsų šalyje peri 18 tūkst. baltųjų gandrų porų. Priskaičiavus neperinčius, gandrų yra apie 40 tūkstančių. 2005 metais Lietuvoje šių paukščių buvo apie 26 tūkstančius.

Lietuvos ornitologų draugija kviečia dalyvauti fotokonkurse „Gandrų sezonas“, kurį organizuoja įgyvendinamo ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekto „Baltojo gandro (Ciconia Ciconia) apsauga Lietuvoje“ (Nr. LIFE 07 NAT/LT/000531) partneris - AB LESTO. Pasak LESTO Socialinės atsakomybės projektų vadovės, baltasis gandras yra laikomas ekologiškos –  veikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio – veiklos ženklu. Tad belieka tik atokiau pavažiuoti už miesto, ir gandras neabejotinai pateks į jūsų fotoobjektyvą.

 

„Naisių vasara 2012“ festivalis liepos 14 -15 dienomis vėl sukvietė daugybę Lietuvos šeimų. Kaip ir pernai, festivalyje dalyvavo Lietuvos ornitologų draugija, kuri šalia pagrindinio tako įkurtame „Ornitologiniame kiemelyje“ pristatė savo veiklą, tame tarpe ir Baltųjų gandrų apsaugos projektą.

Š.m. birželio 28 d. LOD stebimame lizde spalvotais žiedais buvo sužieduoti du gandriukai. Dabar juos bus nesunku individualiai atskirti ir visi turės galimybę sekti kiekvieno jų gyvenimą.

Š.m. birželio 8 d. gandrų lizde, kuriame specialios įrangos pagalba tiesiogiai stebimas paukščių “šeimyninis“ gyvenimas, užregistruoti du išsiritę jaunikliai. Tai labai džiugina, kadangi š.m. balandžio 21 d. kovos su gandru-atėjūnu metu iš lizdo paslaptingai dingo du sudėti kiaušiniai. Tačiau lizdo šeimininkai jo neapleido ir patelė padėjo dar du kiaušinius, iš kurių ką tik sėkmingai išsirito jaunikliai.

Š.m. gegužės 12 d. vykusios pavasario šventės „LIFE globoja mūsų saugomus gyvūnus“ proga vaikai buvo kviečiami dalyvauti piešinių konkurse „Mes globojame gandrus, erelius, vėžlius“. Renginio organizatoriai sulaukė daugybės gandrų, erelių ir vėžlių piešinių, atkeliavusių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Atrinkti gražiausieji piešiniai buvo eksponuojami renginio metu, iš kurių išrinkti ir paskelbti laimėtojais 16 gandrų, 8 erelių ir 13 vėžlių piešinių.

 
Gegužės 12 dieną prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyko Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuotas renginys „LIFE globoja mūsų saugomus gyvūnus“. Tai gražia tradicija tapusios pavasario šventės, skirtos pasveikinti jau sugrįžusius ir savo lizduose įsikūrusius gandrus, kasmetinis renginys. Jis taip pat skirtas paminėti Europos Sąjungos aplinkos finansinio instrumento – LIFE programos, remančios gamtosauginius projektus, dvidešimties metų sukaktį. Renginyje dalyvavo ir savo vykdomus gamtosauginius projektus pristatė dar dvi gamtinės nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos gamtos fondas ir VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“.
 

 
LOD stebimame Riešės kaime esančiame baltojo gandro lizde balandžio 21 d. įvyko nemaloni drama. Atskridus svetimam gandrui, lizdo šeimininkai jį gynė nuo atėjūno. Tačiau kovos dėl lizdo metu iš lizdo buvo išmesti abu sudėti gandro kiaušiniai. Džiaugėmės, kad gandrai neapleido lizdo ir vėl pradėjo perėti.
 


Vilniaus miesto gyventojai ir jo svečiai gegužės 12 dieną, 12 - 17 val. kviečiami į pramogų ir laisvalaikio centrą „Panorama”, kur vyks gražia tradicija tapusi pavasario šventė, skirta pasveikinti jau sugrįžusius ir savo lizduose įsikūrusius gandrus. Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuojamoje šventėje dalyvaus ir dvi kitos gamtinės nevyriausybinės organizacijos – VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ ir Lietuvos gamtos fondas.
 
LOD stebimame Riešės kaime esančiame baltojo gandro lizde balandžio 21 d. įvyko nemaloni drama – kovos su gandru-atėjūnu metu iš lizdo buvo išmesti abu sudėti kiaušiniai. Belieka tikėtis, kad gandrai sudės daugiau kiaušinių ir sėkmingai užaugins palikuonis.
 

Balandžio 18 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, gandrai padėjo pirmąjį kiaušinį. Balandžio 20 d. gandrai padėjo antrąjį kiaušinį. 

 

 
Balandžio 18 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, gandrai padėjo pirmąjį kiaušinį. Pernai metais gandrai pirmąjį kiaušinį padėjo penkiomis dienomis anksčiau. Šiais metais gandrai sugrįžo vėliau nei 2011 metais. Pernai pirmasis baltasis gandras Riešėje lizde stebėtas 2011 m. kovo 29 d. o šiemet balandžio 6 d.
 
 

Gandrai jau sugrįžo į lizdą Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete. Pirmasis baltasis gandras sugrįžo balandžio 6 dieną, antrasis balandžio mėnesio 7 d.   

 
Verslininko ir politiko  Ramūno Karbauskio iniciatyva Naisių kaimo (Šiaulių r.) ūkininko sodyboje esančiame gandralizdyje buvo įrengta stebėjimo kamera. Šiemet transliacija iš gandro lizdo Naisiuose vyksta jau antrąjį sezoną. Transliaciją galite stebėti Naisių vasara svetainėje. Taip pat tiesioginę transliaciją galite stebėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus internetiniame puslapyje
 

 

 

Šių metų kovo 21 d. Lietuvos ornitologų draugija kartu su projekto partneriais Europos Komisijai pateikė projekto vidurio veiklos ataskaitą. Ši ataskaita bus patalpinta projekto svetainėje, ją pilnai suderinus su Europos Komisija.

Lietuvos ornitologų draugijos „LIFE+“ finansuojamo projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje” (LIFE07NAT/LT/000531) įgyvendinimo metu sukurtas filmas apie baltąjį gandrą „Gandrai visada grįžta namo” buvo išrinktas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą. 
 
Lietuvos ornitologų draugijos „LIFE+“ finansuojamo projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje” (LIFE07NAT/LT/000531) įgyvendinimo metu sukurtas filmas apie baltąjį gandrą „Gandrai visada grįžta namo” buvo išrinktas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą.  Filmo autoriui M. Jancevičiui įteiktas garsaus režisieriaus ir operatoriaus, gyvosios gamtos dainiaus P. Abukevičiaus premija. 
 
 
 

Didelio susidomėjimo sulaukęs „Naisių vasaros festivalis 2011″ liepos 9–10d. nuaidėjo Šiaulių r. gyvenvietėje – Naisiuose. Antrus metus iš eilės trunkantis festivalis dalyvius pasitiko dar įdomesne programa ir renginiais nei pernai metais. Per dvi dienas festivalį aplankė daugiau nei penkiolika tukstančių žmonių iš visos Lietuvos. Šiame festivalyje dalyvavo ir Lietuvos ornitologų draugija. Nuotraukų galeriją rasite: TV Serialas "Naisių vasara" - festivalio nuotraukos 

Lietuvos ornitologų draugija išplatino pranešimą spaudai, dėl baltųjų gandrų šaudymo Kauno apylinkėje. Šie faktai buvo paviešinti šalies žiniasklaidoje.

Liepos 9-10 dienomis serialo „Naisių vasara“ išgarsintas Šiaulių rajone netoli Kryžių kalno įsikūręs Naisių kaimas pakvies į jau tradiciniu tampantį festivalį visai šeimai “Naisių vasara”. Šiais metais festivalis gerokai prasiplėtė, tad svečiams dovanos visą eilę įspūdingų reginių bei renginių.

 

 

Gegužės 18 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, išsirito antras gandriukas.

Gegužės 16 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, jau išsirito pirmasis gandriukas.

 
Pavasaris į mūsų kraštą neskuba ateiti, tačiau paukščiams šilumos pakanka ir jie, kaip visada, grįžta beveik laiku. Nors oficialios gandrinės buvo jau kovo 25 dieną, vilniečiai bei miesto svečiai į gandrų sugrįžtuves buvo pakviesti balandžio 9-ąją. Norėdama susirinkusius žmones supažindinti su gandrų gyvenimu, jų migracijos keliais ir apsaugos problemomis, priminti su jais susijusius papročius, tautosaką, Lietuvos ornitologų draugija Sereikiškių parke organizavo jau gražia tradicija tampančią gandrinių šventę.
 
 
 

Balandžio 13 d. lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete, gandrai jau padėjo pirmą kiaušinį.

 
Lietuvos ornitologų draugija, puoselėdama gražias senovines tradicijas, Vilniaus miesto gyventojus ir svečius kviečia į gandrinių šventę, kuri vyks balandžio 9 dieną, 15 - 18 val. Sereikiškių parke. Renginio metu žaidybine forma šventės svečiai galės iš arčiau susipažinti su Lietuvos nacionaliniu paukščiu - gandru, su kitų paukščių globa ir priežiūra, paukščių migracijos keliais, prisiminti gražius ir prasmingus mūsų senolių, patyrusių žemdirbių, tradicijas ir papročius.
 
 

Kovo 29 d. jau sulaukėme pirmojo gandro lizde Riešėje, kurio tiesioginę transliaciją galite matyti internete.

Lietuvoje kovo 25-oji minima, kaip gandro parskridimo diena. Tačiau į mūsų kraštą parskridusieji pirmieji gandrai šiais metais buvo pastebėti jau kovo 20-ąją dieną.
Visus išsiilgusius pavasario kviečiame fenologinius paukščių stebėjimus skelbti Lietuvos ornitologų draugijos tinklalapyje www.birdlife.lt ir www.springalive.net/lt-lt

Lietuvos ornitologų draugija 2011 m. kovo 18 d. Europos komisijai išsiuntė projekto eigos ataskaitą. Visą ataskaitą su priedais galite rasti šioje svetainėje Dokumentų skyriuje.

Visą baltųjų gandrų perėjimo laikotarpį galite stebėti gandrų šeimynos gyvenimą TIESIOGIAI

2011 metų pradžioje AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB VST buvo reorganizuotos - sujungtos į vieną bendrovę AB LESTO. Naujasis projekto partneris perims visus buvusių dviejų bendrovių įsipareigojimus projekte.
Praėjusiais metais buvo reorganizuotas ir kitas projekto partneris - VU Ekologijos institutas. VU Ekologijos institutas susijungė į vieną mokslo įstaigą su Botanikos institutu bei Geografijos geologijos institutu ir tapo Gamtos tyrimų centru.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos ornitologų draugija kviečia visus pasitikti grįžtančius paukščius! Mums labai svarbu žinoti kada kasmet į mūsų kraštą sugrįžta ir baltieji gandrai.
Pasinaudoję svetaine http://www.springalive.net/lt-lt/ galėsite pranešti kada pirmą kartą pamatėte baltąjį gandrą mūsų krašte. Svetainėje rasite informaciją apie baltojo gandro migraciją visoje Europoje.
Šių metų lapkričio 19 d. įvyko projekto partnerių susitikimas. Jo metu buvo aptarti pastaruoju metu itin aktualiais tapę klausimai susiję su ant elektros oro perdavimo linijų sukrautais gandralizdžiais - jų priežiūra ateityje, atsakomybe ir kt.

Jau antrąjį sezoną keliamos platformos gandrų lizdams. Iki naujųjų metų planuojama iškelti jau per 300 platformų, skaičiuojant nuo projekto pradžios. 

 

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.
 
 
 

Įvairiose vietose sukrautiems lizdams gresia įvairūs pavojai. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris dar labiau padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžio laja, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas, arba nugriūna kaminas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti. Jeigu taip atsitinka vasarą – žūna visa vada. 

Kiekvienais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) skelbiamos Metų paukščio akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti specialistų ir visuomenės dėmesį į tas paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys bei rūpestis...
Daugiau kaip 300 vilniečių sekmadienį buvo sužieduoti ir nusifotografavo didžiausiame šalyje gandralizdyje, papuošusiame V. Kudirkos aikštę. Baltojo gandro metams paminėti skirtame renginyje iš viso apsilankė apie 1000 žmonių, o pats renginys priminė šeimų šventę – tiek lizdas, tiek V. Kudirkos paminkas buvo lipte aplipę vaikais. Rekordinio dydžio gandralizdį renginio organizatoriai – Lietuvos ornitologų draugija, Rytų skirstomieji tinklai ir „VST“ - padovanojo Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrui.
Sekmadienį, balandžio 25 dieną, Vilniaus V. Kudirkos aikštėje bus pastatytas gandralizdis, į kurį įėjęs kiekvienas galės pasijusti gandriuku ir pasižvalgyti po apylinkes iš 20 kv. m. ploto lizdo. Didžiulis gandralizdis skirtas vilniečiams pasidžiaugti prieš mėnesį į Lietuvą grįžusiais gandrais. Gandralizdžio viduje skambės tikri gandrų skleidžiami garsai, o aplink jį šurmuliuos Gandrinių šventė.
 
 
Lietuvos ornitologų draugija, vykdydama baltųjų gandrų apsaugos projektą, įrengė internetinę kamerą, leisiančią tiesiogiai stebėti visą baltųjų gandrų poros perėjimo ciklą. Internetinė transliacija turėtų būti patalpinta šiame puslapyje artimiausiu metu.
 
 
Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai, o jų sugrįžimas iš tolimosios Afrikos tokia didelė šventė, kad "net paukščiai tądien lizdų nesuka". 
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. 
 
 

Nuo 2010 m. vasario 15 d. buvo pradėtos įrenginėti dirbtinės lizdinės platformos ant pastatų. Darbai bus vykdomi iki pat sugrįžtant baltiesiems gandrams, ir tęsiami rudenį. 

2009.11.22TV laida
TV laida "Idėjų metas" irgi susirūpino baltaisiais gandrais. Čia galite peržiūrėti parengtą TV siužetą.

Visus, kurie norėtų gandrų lizdus, esančius ant pastatų stogų, pakelti ant specialių platformų, kviečiame kreiptis į Lietuvos ornitologų draugiją, el. paštu: lod@birdlife.lt ar tel.: (8 5) 213 0498.

   Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.

Artėja rugpjūčio 24-oji - šv. Baltramiejaus diena. Liaudyje ši diena tapatinama su gandrų išskridimu.

 Išleistas antrasis projekto lankstukas, kuriame galima surasti informaciją apie gandrų lizdaviečių platformas, jų įrengimą ir kitus apsaugos būdus.

 

   2009 m. gegužės 14 d. Lietuvos ornitologų draugija organizavo išvyką į Rambyno regioniniame parke, Bitėnuose esančią baltųjų gandrų koloniją.
2009 m. balandžio 4 dieną Lietuvos ornitologų draugija pakvietė vilniečius ir miesto svečius visiems kartu Vilniaus miesto Sereikiškių parke linksmai pasitikti sugrįžtančius gandrus.
Šių metų balandžio 4 d. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) visus kviečia į šventę "PAUKŠČIŲ ŠVENTĖ – GANDRINĖS". Renginys skirtas paminėti paukščių dieną, kuriai šiais metais Lietuvoje sukanka jau 85 metai! Renginyje pasveikinsime ir į Lietuvą sugrįžtančius gandrus.
Renginys prasidės teatralizuota eisena nuo Lukiškių aikštės. 10.30 val. Mokyklų jaunieji gamtininkai žygiuos pasipuošę paukščių kaukėmis, neš inkilus, piešinius.

Gausiai Lietuvoje perint baltiesiems gandrams, problemų irgi apstu

Kiekvienais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) skelbiamos Metų paukščio akcijos pagrindinis tikslas – atkreipti specialistų ir visuomenės dėmesį į tas paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys bei rūpestis. Dažniausiai metų paukščiu parenkama reta, mažai ištirta ar sparčiai nykstanti sparnuočių rūšis (pvz., juodasis gandras metų paukščiu buvo paskeltas 2002 ir 2009 m., griežlė – 2006 m.) ir akcijos metu visuomenė supažindinama su šios rūšies paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis ir, kartu su specialistais, kviečiama padėti įvertinti dabartinę populiacijų būklę Lietuvoje, įvertinti populiacijos stabilumui iškilusias grėsmes bei visuomeniškai kontroliuoti teisinės aktais numatytos apsaugos vykdymą. Metų paukščiu gali būti paskelbta ir gana dažnai sutinkama paukščių rūšis (pvz. naminis žvirblis – 2000 m.) ar net grupė paukščių (2005m. – geniai).

2010-uosius metus Lietuvos ornitologų draugija skelbia baltojo gandro (Ciconia ciconia) metais, todėl dabar pabandysime aptarti pagrindines su šiais paukščiais susijusias problemas.

 

Mitybinės bazės nykimas

Sakoma, kad sodyboje apsigyvenę gandrai parodo, kad sodybos šeimininkai yra geri žmonės. Gal todėl Lietuvoje gana dažnai sodybų galima pamatyti specialiai įrengtus gandralizdžius: ir ant specialių stulpų, ir ant pastatų stogų, ir medžiuose. Džiugu, kai juose apsigyvena gandrai, tačiau vien gandralizdžio įrengimas negarantuoja šių paukščių įsikūrimo. Tą gali įtakoti visa eilė priežasčių: gali būti, kad vieta gandralizdžiui parinkta ne visiškai tinkamai, gali būti, kad pati platforma įrengta ne visai patogiai, o gali būti ir tai, kad apylinkėse nėra tiek gandrų, kad užimtų visus gandralizdžius. Šių paukščių gausa atskirose Lietuvos vietose skiriasi – vienur jų daugiau, kitur mažiau. Esmė tame, kad gandras yra nemažas paukštis, mintantis įvairiais smulkiais bestuburiais ir stuburiniais gyvūnais, todėl jam pačiam išsimaitinti ir išmaitinti augančius jauniklius reikia nemažai šių gyvių. Todėl tose vietose, kur palankios maitinimosi sąlygos, gandrų būna daugiau, nes daugiau paukščių gali išsimaitinti, užauginama daugiau jauniklių.

Tenka išgirsti ir nusiskundimų, kad keliolika ar keliasdešimt metų gandralizdyje perėję gandrai jau negrįžta į tą vietą, nors pats lizdas ir jo aplinka kaip ir nepasikeitė. Tokio pokyčio viena iš priežasčių taip pat gali būti tai, kad baltieji gandrai yra ypatingai jautrūs ir maitinimosi sąlygų pasikeitimams. Ūkininkavimo intensyvėjimas blogina maitinimosi sąlygas, o intensyvus cheminių preparatų naudojimas žemės ūkyje yra ne tik pačių paukščių žūties priežastis dėl apsinuodijimo bei maitinimosi bazės nykimą, bet kartu įtakoja veisimosi sėkmę bei genetines anomalijas.  

 

Problemos su gandralizdžiais

Gandralizdis  yra didelis, sunkus ir ilgalaikis gandro statinys, kuris kasmet yra papildomas nauja lizdine medžiaga ir kasmet padidėja. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties. Didžiausių, metais iš metų padidinamų, lizdų aukštis gali viršyti 2 m, o jų svoris siekti iki 1,5 tonos.

Remiantis 1994 gandrų apskaitos Lietuvoje duomenimis, gandralizdžiai buvo sukrauti:

·                     medžiuose (52%),

·                     ant stulpų (elektros, telegrafo, kt.) (20%),

·                     ant vandentiekio bokštų (15%)

·                     ant įvairių pastatų (12%).

Įvairiose vietose sukrautiems lizdams gresia įvairūs pavojai. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris dar labiau padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžio laja, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas, arba nugriūna kaminas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti. Jeigu taip atsitinka vasarą – žūna visa vada. Lizdai kartais išvirsta ir dėl vėtrų. Todėl galima išskirti kelias jų sukeliamų problemų grupes:

1.      susijusios su elektros perdavimo linijomis;

2.      susijusios su pastatų pažeidimu;

3.      susijusios su juose gyvenančiais paukščiais.

AB VST ir AB “Rytų skirstomieji tinklai” pateiktais duomenimis, ant elektros oro linijų atramų 2005–2006 metais buvo apie 4000 baltųjų gandrų lizdų tuo tarpu 1994 metais ant elektros stulpų buvo tik apie 1400 lizdų. Ši informacija parodo, kad per dešimtmetį ant elektros oro linijų atramų sukrautų gandralizdžių skaičius išaugo kone tris kartus. Todėl bene daugiausiai problemų egzistuoja su ant elektros oro linijų atramų sukrautais lizdais. Nors būtent ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų dėka pastaraisiais metais padidėjo Lietuvos perinčių gandrų populiacija, taip sukrautiems lizdams gresia daugiausiai pavojų:

·                     kadangi ant elektros oro linijų atramų lizdai kraunami tiesiai ant elektros laidų, šių lizdų pagrindas yra nestabilus ir jie labai greitai pradeda svirti ir nukrenta žemėn, dažnai nutraukdami ir elektros laidus;

·                     ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai neretai užsidega dėl trumpo elektros jungimo – tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas, bet ir jame esantys jaunikliai;

·                     tiek besimokantys skraidyti jaunikliai, tiek suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, neretai mirtinai nutrenkiami elektros, kai atsitrenkia į elektros laidus. Tai ypač dažnai nutinka esant vėjuotam orui;

·                     elektros bendrovės patiria nuostolių dėl elektros nutekėjimo, dėl lizdų svorio bei dėl paukščių išmatų sukeltos korozijos nutrūkstančių elektros laidų;

·                     lizdų buvimas ant atramų prieštarauja saugios elektros oro linijų eksploatacijos taisyklėms, pagal kurias bet kokie pašaliniai daiktai turi būti šalinami nuo atramų.

Teoriškai, pačiu efektyviausiu šios problemos sprendimu būtų ant elektros oro linijų atramų sukrautus baltųjų gandrų lizdus perkelti toliau nuo elektros linijų pastatant naujus stulpus su įrengtais gandralizdžiais. Tačiau vertinant iš praktinės pusės, toks lizdų perkėlimas pareikalautų nemažų lėšų, o tikslai vargu ar būtų pilnai pasiekti. Juk ir dabar Lietuvoje yra nemažai panašiai įrengtų gandralizdžių, tačiau gandrai mieliau kuriasi ant naudojamų elektros oro perdavimo stulpų. Reikia tikėtis, kad ši problema bus išspręsta kai elektros energija bus perduodama požeminiais kabeliais, o šiuo metu praktiškiausia išeitis yra jau susuktų lizdų pakėlimas ant specialių platformų. Tuo jau ir užsiima elektros oro linijas eksploatuojančios bendrovės - iki 2006 metų visoje Lietuvoje ant specialių platformų ar ant specialiai tam pastatytų naujų stulpų buvo nukelta virš 500 gandrų lizdų.

Specialių platformų įrengimas ant pastatų stogų bent iš dalies gali išspręsti pastatų stogų sukrautų gandralizdžių keliamas problemas: čia jie dažnai tampa stogo dangos ir stogo konstrukcijos pažeidimų priežastimi.

Tačiau bene opiausia su gandrais susijusi problema yra iš gandralizdžių iškritusių ar išmestų gandriukų bei sužeistų gandrų globa. Kiekvienais metais Lietuvos ornitologų draugija sulaukia skambučių su klausimais kaip elgtis tokiais atvejais. Tačiau žmonės savomis pastangomis ne visuomet gali padėti. Gandriukai iš lizdo gali būti išmetami pačių tėvų – taip elgiamasi su sergančiais jaunikliais, kad šie neužkrėstų kitų. Tad net atgal į lizdą įkėlus, jis po kurio laiko vėl būna išmetamas. Bet gali būti, kad jauni paukščiai iškrenta ir dėl savo neatsargumo arba dėl stipraus vėjo ar liūties. Sugražinus juos atgal į lizdą, gandriukai turi nemažai šansų išgyventi. Tačiau sugražinti net ir sveiką jauniklį į lizdą yra gana sudėtingas darbas, o ir dauguma lizdų yra susukti gana aukštai, be specialios įrangos nepasiekiami. Teoriškai, tokiais paukščiais turėtų pasirūpinti Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija, kuri yra sudariusi tokių paslaugų teikimo sutartį su LR Aplinkos ministerija. Deja, reali situacija yra kiek kitokia ir daugumą paukščių priversti globoti privatūs asmenys. Kaip ir gandrus, kurie yra sužeisti ar dėl skirtingų priežasčių neišskrenda žiemoti. O žinant, kad globojant vieną paukštį jam per parą reikia duoti 700 – 800 gramų žalios mėsos arba žuvies, ne kiekvienas gali sau tai leisti.

Šios problemos sprendimo būdas galėtų oficialios, valstybės finansuojamos nacionalinio paukščio prieglaudos įsteigimas, į kurią būtų galima atvežti ar atvažiavę patys atsivežtų globotinus gandrus. Tik Lietuvoje kol kas tokios įstaigos dar nėra. Tad belieka džiaugtis gandrus globoti pasiryžusių žmonių entuziazmu.

 

Galimas bendras sprendimo būdas

Deja, pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su gandrais susijusių problemų neišspręs – geriausiu atveju jie gali padėti tik konkrečiais atvejais ir iškilus konkrečioms bėdoms. Visos Lietuvos mastu tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė. Ir svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano, kuriame būtų numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija, aprašytos rūšies apsaugos priemonės, jų įgyvendinimas priskirtas konkrečioms valstybinėms institucijoms ir teisiškai reglamentuotas kaip privalomas, parengimas. Deja, šiuo metu, dėl didelės (Lietuvos, bet ne visos Europos atžvilgiu) populiacijos baltiesiems gandrams nėra įsteigtos nei vienos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), todėl jų apsaugos priemonės nėra įtrauktos nei į jokį teritorijų tvarkymo planą.